05.07.2011

„Creditinfo“: gerėjant verslo mokumui, už borto liko viešbučiai, maitinimo įstaigos ir NT įmonės

Verslo vėlavimo atsiskaityti rizika, per pirmąjį šių metų pusmetį, daugumoje verslo sektorių pagerėjo. Silpnu mokumu pasižyminčių ar nemokių įmonių skaičius sumažėjo 10 procentinių punktų. Didžiausias teigiamas pokytis užfiksuotas transporto ir statybos sektoriuose, o mažiausias – viešbučių ir maitinimo įstaigų bei žemės ūkio veiklos srityse.

Transporto sektoriaus vėlavimo atsiskaityti rizika jau pernai rodė teigiamas tendencijas, o šiemet žemos ir vidutinės rizikos įmonių skaičius padidėjo 20 procentinių punktų ir sudarė 64 proc. Sektoriaus pradelstos skolos didėjo nežymiai (3 proc.) ir tesudarė 4 proc. viso pradelstų skolų portfelio, kuris siekia 166 mln. litų. Be to, transporto sektoriuje mažėjo turto areštų ir bankrotų. Per pirmąjį š.m. ketvirtį, lyginant su 2010 metų atitinkamu laikotarpiu, transporto įmonių apyvartos augo 30 proc. Įmonių skaičius bei pelningų įmonių procentinė dalis minėtais periodais padidėjo nuo 49 iki 67. „Nepaisant teigiamų transporto įmonių rodiklių, sektoriaus vėlavimo atsiskaityti rizika išlieka vidutinė, o oro transporto segmente – aukščiausia. Atsigaunant ekonomikai, transporto sektorius pakilo vienas iš pirmųjų, tačiau vienas iš pirmųjų ir nusileis. Tokia jau šios veiklos specifika – ekonominių ciklų indikatorius. Išaugusios kuro išlaidos apkarpys įmonių pelningumo rodiklius, tačiau stabilios eksporto rinkos dar šiemet išlaikys transporto sektorių „ant bangos“, – sako Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.

Statybos sektoriuje pirmieji teigiami požymiai taip pat pradėti fiksuoti trečiąjį praėjusių metų ketvirtį. Šiemet žemos ir vidutinės rizikos įmonių segmentas padidėjo 20 procentinių punktų ir sudarė 54 proc. Tačiau, tai vienas iš žemiausių rodiklių, lyginant su kitais sektoriais. „Nors sektoriaus apyvartų tendencijos teigiamos, gerėja įmonių finansiniai rodikliai, tačiau jų mokumas išlieka silpnas. Penktadalis statybos įmonių nepajėgios vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų“, – teigia A. Buemann.  

Per šiuos metus statybos sektoriaus pradelsti įsiskolinimai padidėjo 12 mln. litų ir siekia 634 mln. litų, o tai yra 15 proc. visų verslo pradelstų skolų. Šiemet nežymiai mažėjo turto areštų, tačiau santykinė sektoriaus dalis bendrame portfelyje išlieka didelė – 13 proc. viso areštuoto turto. Bankrotų tendencijos sektoriuje nerodo teigiamų požymių, o tokie atvejai sudarė 18 proc. visų įmonių bankrotų. Pasak kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės, vėlavimo atsiskaityti rizika mažėja, tačiau statybos sektoriaus vėlavimo atsiskaityti rizika išlieka aukšta. Vidaus vartojimas dar silpnas, o finansavimas vangus, todėl statybos sektoriaus, tiesiogiai priklausančio nuo minėtų faktorių, trumpalaikės prognozės išlieka miglotos. 

Aukštos vėlavimo atsiskaityti rizikos segmente išliko viešbučiai ir maitinimo įstaigos. Žemos ir vidutinės rizikos įmonių segmentas padidėjo 10 procentinių punktų ir sudarė 62 proc., tačiau penktadalis įmonių nepajėgios vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Tokia didelė nemokių įmonių koncentracija sutinkama tik statybos sektoriuje. Viešbučių ir maitinimo įstaigų veiklose per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, apyvartos padidėjo 22 proc., o didėjo įmonių skaičius bei pelningųjų bendrovių dalis. „Pradelstų skolų dalis bendrame portfelyje nesudaro reikšmingos dalies, tačiau šio pusmečio pokytis buvo 100 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir siekė 114 mln. litų. Vienai iš silpniausių verslo grandžių dar ir šiemet prognozės išlieka neigiamos, nepaisant Europos vyrų krepšinio čempionato ir kitų renginių“, – teigia A. Buemann.

Žemės ūkio sektoriaus vėlavimo rizika pasikeitė mažiausiai – 9 procentiniais punktais. Žemos ir vidutinės rizikos įmonių segmentas sudarė 73 proc. Panašus rodiklis sutinkamas tik elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklos sferose. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, žemės ūkio įmonių apyvarta augo 40 proc., žymiai padidėjo įmonių skaičius ir pelningųjų dalis. Pradelsti įsipareigojimai padidėjo nežymiai iki 75 mln. litų, tačiau santykinė pradelstų įsipareigojimų dalis išliko nepakitusi (2 proc). Įregistruojami turto areštai šiek tiek didėjo ir nesudarė 2 proc. bendrame portfelyje. Bankrutuojančių įmonių skaičius pagal bylos iškėlimo datą sudarė 3 proc. visų atvejų. „Sektorius išlieka tarp TOP 5 žemiausios vėlavimo rizikos sektorių. Kylančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos teigiamai nulems įmonių finansinius rezultatus. Artėjant prie ES paramos pabaigos, sektorius bandys pasinaudoti likusiomis galimybėmis, tad trumpalaikės perspektyvos išlieka teigiamos“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.

Prie žemiausios rizikos penketuko taip pat priskiriamos išgaunamosios bei apdirbamosios pramonės, elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės. Žemos ir vidutinės vėlavimo atsiskaityti rizikos įmonių skaičius didėjo ir apie 70 proc. šių veiklų įmonių priskiriamos prie minėtų rizikos segmentų. Pradelstos skolos stabilizavosi, o visame įsiskolinimų portfelyje nesudaro 20 proc. (16 proc. apdirbamosios pramonės).Turto areštų bei bankrotų statistikoje išgaunamosios pramonės bei elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklos niekuomet nepasižymėjo reikšmingomis proporcijomis. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, išgaunamosios pramonės įmonių apyvartos padidėjo 21 proc. Pelningai veikiančių šio sektoriaus įmonių dalis pasiekė prieškrizinį lygį. „Neigiamomis pirmojo ketvirčio apyvartų tendencijomis pasižymėjo elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės, tačiau kiti rodikliai išliko stabilus. Apdirbamosios pramonės apyvartos išaugo 45 proc. Didėjo įmonių skaičius bei pelningai veikiančių įmonių dalis. Išgaunamosios bei eksportuojančios pramonės bendrovių perspektyvos dėl stabilių Europos rinkų neabejotinai išsilaikys teigiamos. Į vidaus rinką orientuotų bendrovių perspektyvos ribotos dėl vis dar silpnos paklausos“, – sako A. Buemann.  

Be minėtų veiklos sferų, prie žemiausios vėlavimo atsiskaityti rizikos priskiriamos prekybos ir paslaugų įmonės. Šių sektorių žemos ir vidutinės rizikos įmonių dalis vidutiniškai padidėjo 13 procentinių punktų. Apie 70 proc. įmonių telkiasi minėtuose rizikos segmentuose. Turto areštų bei bankrotų atvejų daugiausiai didėjo prekyboje, o paslaugų sektoriuje jau išryškėjo teigiamos tendencijos. Pradelstos skolos augo, bet gerokai lėtesniais tempais ir kartu sudarė 24 proc. viso pradelstų portfelio arba 906 mln. litų. „Prekybos ir paslaugų įmonių apyvartos augo 20 proc., teigiamas pasikeitė įmonių skaičius ir pelningai veikiančių bendrovių dalis. Kai kurie minėtų sektorių segmentai jau juda teigiama trajektorija. Svarbiu ženklu reikėtų laikyti mažmeninės prekybos maisto prekėmis bei transporto priemonėmis atsigavimą, o tai parodo įsivyraujančias teigiamas tendencijas. Vis dėlto dauguma prekybos ir paslaugų veiklos sferų perspektyvos šiemet dar bus ribotos dėl silpnos vidaus paklausos“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.     

Už TOP 5 žemiausios rizikos borto liko nekilnojamo turto bendrovės. Nors ir šiemet vėlavimo atsiskaityti rizika mažėjo bei didėjo mokių įmonių dalis, teigiamas tendencijas rodė finansiniai rodikliai, tačiau sektorius išlieka aukštos vėlavimo atsiskaityti rizikos. Pradelstos skolos padidėjo 29 mln. litų ir sudarė 1,6 mlrd. litų, o santykis su visu pradelstų skolų portfeliu padidėjo iki 40 proc. Turto areštų atvejai sudarė 30 proc. bendrame areštuoto turto portfelyje. Bankrutuojančių įmonių skaičius pagal bylos iškėlimo datą šiemet išliko praėjusių metų lygmenyje. Pasak A. Buemann, „žemiausiai” kartu su statybos sektoriumi kritęs, lėčiausiai ir atsigaunantis, todėl prielaidų teigiamiems pokyčiams nekilnojamo turto sferoje šiemet dar nėra.

Kreditų biuras „Creditinfo“ verslo sektorių analizę atliko panaudojant ekonometrinį vėlavimo atsiskaityti rizikos modelį. Vėlavimo atsiskaityti rizika parodo, kokia yra tikimybė, jog bendrovės vėluos atsiskaityti per ateinančius 12 mėnesių. Šis rodiklis skaičiuojamas įvertinus daugybę kintamųjų, tarp kurių – šalies ir sektoriaus rizika, įmonės amžius, darbuotojų skaičiaus ir apyvartų tendencijos, bendrovės likvidumo, pelningumo, įsiskolinimo koeficientai, įmonės mokumo istorija kt. Šiam ekonometriniam modeliui naudojami Statistikos departamento bei Juridinių asmenų registro nefinansinių įmonių finansiniai duomenys, Centrinės Hipotekos bei Bankroto departamento aktualiausia informacija, „Creditinfo“ skolininkų administravimo informacinės sistemos duomenys. Į šią sistemą patenka informacija iš finansų, telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitų ekonomikos sektorių.

Atgal